Nuostabi žinia – jūs laukiatės. Bet kaip naują šeimos narį priims vyresnis broliukas ar sesutė? O čia dar artimieji su nesibaigiančiais nerimą keliančiais pasakojimais, kaip didieji vaikai bando „susigrąžinti“ tėvus ir niekaip nepriima savo mažojo brolio ar sesers.
Tegul džiaugsmo ir laukimo netemdo baimė. Veikiau paruoškite savo vaiką pokyčiams šeimoje. Tai nepanaikins nerimo, kurį vaikai paprastai jaučia, kai į jų šeimą „įsiveržia“ kūdikis, bet gali stipriai jį sumažinti ir padėti vaikui greičiau prisitaikyti prie pokyčių.
Kūdikio dar nesimato, bet jis jau čia
Pirmiausia jums derėtų suprasti, kad kūdikio gimimas atneša daug pokyčių šeimoje ir šie pokyčiai pirmajam vaikui nebūtinai bus džiaugsmingi. Juk mažylis atima beveik visą tėvų dėmesį. Šeimą lankantys dėdės ir tetos taip pat žymiai mažiau laiko praleidžia su šeimos senbuviu nei su naujuoju nariu. O jei vyresnėlis prieš tai buvo vienintelis vaikas šeimoje, jis dar praranda ir ypatingojo vienturčio vaiko statusą šeimoje. Žinoma kūdikio priėmimas priklausys dar ir nuo vaiko amžiaus, tačiau visais atvejais stresas neišvengiamas.
Tai ką gi daryti? Trumpai galima pasakyti, kad pokalbiai su vyresnėliu viso nėštumo metu ir kūdikiui gimus, vyresnėlio įtraukimas į pasiruošimą, kūdikio priežiūrą palengvins gyvenimą visiems šeimos nariams.
Nėštumo metu pasakokite vaikui apie kūdikio laukimą tiek, kiek jūs patys jaučiatės patogiai apie tai kalbėdami ir kiek vaikas gali priimti informacijos pagal savo amžių. Pavyzdžiui ikimokyklinukui gali būti sunku suprasti, kad vaikelis gims po kelių mėnesių, bet aišku, jei pasakysite metų laiką (pavyzdžiui „vasarą turėsi sesutę/broliuką“).
Kartais tėvai klausia, kiek detaliai jie turėtų pasakoti apie nėštumą savo vaikams. Aš paprastai atsakau – tiek, kiek klausia jūsų vaikas. Neskubėkite pateikti aiškinimų, kurių vaikas neklausia. Pavyzdžiui, jei keturmetis vaikas klausia iš kur atsiranda vaikai, jis nebūtinai nori sužinoti apie lytinius santykius, todėl užteks pasakyti, kad „Vaikučiai gimsta iš gimdos, kuri yra mamytės pilvelyje“. Jei vaikas norės sužinoti daugiau, jisai jūsų būtinai paklaus.
Jei vaikas daugiau domisi atkeliaujančiu vaikeliu, kartu galite peržiūrėti jo/jos kūdikystės nuotraukas, paskaityti knygutes apie vaikelio gimimą (prieš ta darydami įsitikinkite, kad tai ne medicininė knyga, o skirta atitinkamo amžiaus vaikams), aplankyti draugus, kurie turi kūdikį, kartu sukrauti krepšį ligoninei. Pabandykite įtraukti vaiką į vardo parinkimo procesą. Galite netgi nusivesti pas gydytoją ir paklausyti kūdikio širdelės plakimo, ar kartu stebėti tyrimą echoskopu.
Kai gimdymo laikas jau bus arti, aptarkite su vyresniu vaiku, ar vaikais, ko jūs iš jų tikitės, kai būsite ligoninėje. Pasikalbėkite taip, kad vaikai žinotų, ko gali tikėtis tą dieną.
Pasirūpinkite, kad vaikas galėtų aplankyti jus su kūdikiu ligoninėje kiek įmanoma greičiau. Geriausia, kad tuo metu nebūtų jokių kitų lankytojų.
Prieš kūdikiui gimstant ir po jo stenkitės kiek įmanoma labiau išlaikyti nusistovėjusią dienos ir savaitės rutiną. Jei reikia namus pertvarkyt kūdikio gimimui, pasistenkite tai padaryti keliomis savaitėmis anksčiau nei numatytas terminas.
Jei vyresnio vaiko gyvenime vyksta svarbūs pokyčiai, kaip pratinimasis prie puoduko ar miegoti atskiroje lovoje, pasistenkite, kad dar gerokai iki kūdikio gimimo tai jau būtų gerai įsisavinta arba atidėkite šiuos mokslus, kol kūdikis jau kurį laiką bus namuose.
Kūdikis jau čia. Kas toliau?
Kai jau kūdikis atvyksta į namus, jūs galite vyresniesniajam pagelbėti prisitaikyti prie pokyčių. Kiek įmanoma labiau įtraukite jį į kasdienines veiklas, tai padės jam nepasijusti paliktam nuošalyje. Žinau, kad kartais vaiko pagalba reiškia, kad darbas bus atliekamas žymiai ilgiau nei tai vyktų be jo, bet tai suteikia vyresniajam galimybę žymiai pozityviau sukurti ryšį su mažuoju atvykėliu. Priklausomai nuo amžiaus vaikas gali norėti dalyvauti sauskelnių keitime, vežimėlio stumdyme, rengime, maudyme. Pasistenkite kiek įmanoma leisti vaikui atlikti bent dalį vieno ar kito darbo. Kartu besirūpindami kūdikiu kartu sukursite ypatingą ryšį tarp savęs ir abiejų savo vaikų.
Jei vaikas visai nesidomi kūdikiu, nesijaudinkite ir neverskite jo tai daryti. Kartais susitaikyti su pokyčiais gali reikėti daugiau laiko.
Kai kurios veiklos reikalauja ramybės ir vyresniojo vaiko atsitraukimo. Tokiais momentais pasistenkite pasirūpinti žaislais, o gal tėtis gali daugiau laiko skirti vaikui, kad jums nereikėtų rūpintis, jog vaikas pasijus atstumtas.
Stenkitės išnaudoti visas galimybes praleisti su vaiku laiką dviese. Kol kūdikis miega, atsisėskite greta, paskaitykite, pasikalbėkite, pažaiskite. Mažylio atsiradimas bet kokiu atveju atims didžiąją dalį jūsų dėmesio, todėl būtų puiku, jei tėtis kuo daugiau savo dėmesio skirtų vyresnėliui, o vyresnėlis savo ruožtu kas dieną gautų laiko su tėvais ar vienu jų skirto tik jam. Tai leis sumažinti pyktį skirtą mažajam broliukui ar sesutei.
Informuokite savo artimuosius, kad jūsų vaikas gali norėti pasikalbėti kitomis temomis nei kūdikio gimimas. Jei artimieji siūlys pagalbą, pasiūlykite kokių nors malonių veiklų ar kažką, kas jūsų vaikui suteiktų malonumo.
Jei vaikas iki kūdikio gimimo lankė darželį ar mokyklą, stenkitės, to nenutraukti. Normalu, jei jaučiate kaltę, kad jums esant namuose vaikas juose neliks, tačiau rutinos išsaugojimas padeda vaikams greičiau prisitaikyti prie pokyčių, o jums padės įgyti laiko skirto jums ir kūdikiui. Kai vaikas grįžta iš ugdymo įstaigos, planuokite šiek tiek laiko skirto visai šeimai.
Vyresnius vaikus skatinkite kalbėti apie savo jausmus susijusius su kūdikiu. Jei tokios galimybės vaikas negauna ar negeba jausmų išreikšti kartais gali pradėti kalbėti ar elgtis taip lyg būtų grįžęs raidos laipteliu atgal (švepluoti, nors nešveplavo, vėl šlapintis į lovą).
Jei padaugėjo „ožiukų“ stenkitės suprasti kokie jausmai sukelia tokį elgesį. Gali būti, kad tai ženklas, kad jūsų vaikui reikia daugiau individualaus laiko su jumis. Kita vertus leiskite vaikui suprasti, kad nors jo ar jos jausmai yra labai svarbūs, tačiau jie turi būti išreiškiami tinkamai.
Apibendrinant noriu palinkėti – mėgaukitės laiku su savo vaikais. Kaip skaičiau viename straipsnyje skirtame mamoms: „Dulkių kamuoliukai vis dar bus ten po lova po to, kai vaikai jau bus senai užaugę“. Taigi nepraleiskite paties gražiausio ir svarbiausio laiko su jūsų vaikais.